Nauja diena,tos pačios mintys… Pradedu suprast,kad norint pasakyt kažką didelio,man išeina visai ne taip,kaip norėčiau… Gaunasi greičiau nesąmonė,negu kažkas protingo. Čia kaip ta patarlė “ Iš didelio rašto,išėjo iš krašto. “ . Visgi kartais geriau patylėt ir negadint visko dar labiau. :] Vis gi turbūt man nelemta ir aš nemoku sutvardyt emocijų,jausmų. Iš prigimties esu ekspresyvus,todėl negalių jų nuslėpt. Nemoku meluot,tiek sau tiek ir kitiems,beje šito daryt ir nemėgstu,nes nematau iš to jokios prasmės. Melo pasaulis gali nugramzdint į tokį gilų š…, kad iš jo nebeišsikrapštysi, o rankos Tau ištiest nebenorės niekas. Taip kad arba paskęsi,arba liksi jame ilgai.
Diena šiandien graži atrodo,norisi kažką nuveikt,bet štai ir vėl pasimato koks esu vienas,nes realiai net neturiu ko pakviest pasivaikščiot,ar šiaip alaus kur išlenkt. Visi turi savo draugų ratą ir naujų nelabai benori įsileisti. Mano draugai toli nuo manęs. Kartais norisi viską mest ir tiesiog išvykt pas jų, nes žinau,kad jiems būsiu visada reikalingas ir kad esu visada laukiamas. Ko nepasakysi apie žmones, kurie šiuo metu mane supa.
Eh… Šiandien nauja diena,todėl manau spjausiu į visus „rūpesčius“ ir nuveiksiu ką nors,ko dar nesu daręs. Gyvenimas tik vienas, todėl kas iš to jei sėdėsiu ir dejuosiu. :] Neaišku ar ilgam man toks užsidegimas išsilaikys,bet dzin,pabandyti reikia.
P.S. Už Lietuvą vyrai!
