Viskas ore.

Nuo šiandien oficialiai nekenčiu žodžio „NEŽINAU“ ! Šis žodis mano žodyne pakeis žodį NE ir tuom bus viskas pasakyta.

Asta la Vista baby.

Nauja diena,tos pačios mintys… Pradedu suprast,kad norint pasakyt kažką didelio,man išeina visai ne taip,kaip norėčiau… Gaunasi greičiau nesąmonė,negu kažkas protingo. Čia kaip ta patarlė “ Iš didelio rašto,išėjo iš krašto. “ . Visgi kartais geriau patylėt ir negadint visko dar labiau. :] Vis gi turbūt man nelemta ir aš nemoku sutvardyt emocijų,jausmų. Iš prigimties esu ekspresyvus,todėl negalių jų nuslėpt. Nemoku meluot,tiek sau tiek ir kitiems,beje šito daryt ir nemėgstu,nes nematau iš to jokios prasmės. Melo pasaulis gali nugramzdint į tokį gilų š…, kad iš jo nebeišsikrapštysi, o rankos Tau ištiest nebenorės niekas. Taip kad arba paskęsi,arba liksi jame ilgai.

Diena šiandien graži atrodo,norisi kažką nuveikt,bet štai ir vėl pasimato koks esu vienas,nes realiai net neturiu ko pakviest pasivaikščiot,ar šiaip alaus kur išlenkt. Visi turi savo draugų ratą ir naujų nelabai benori įsileisti. Mano draugai toli nuo manęs. Kartais norisi viską mest ir tiesiog išvykt pas jų, nes žinau,kad jiems būsiu visada reikalingas ir kad esu visada laukiamas.  Ko nepasakysi apie žmones, kurie šiuo metu mane supa.

Eh… Šiandien nauja diena,todėl manau spjausiu į visus „rūpesčius“ ir nuveiksiu ką nors,ko dar nesu daręs. Gyvenimas tik vienas, todėl kas iš to jei sėdėsiu ir dejuosiu. :] Neaišku ar ilgam man toks užsidegimas išsilaikys,bet dzin,pabandyti reikia.

P.S. Už Lietuvą vyrai!

Niekad negalvojau,jog darysiu kažką panašaus,ir dar viešoje erdvėje,bet negaliu kitaip,nes atrodo sprogs galva nuo viso šito sąmyšio mano mintyse… Toks jausmas,kad jei kam nors pasipasakosiu,tai iš manęs išsijuoks ir panašiai. Tai va,galvoju,gal kažkur talpindamas savo mintis,galėsiu po truputį išsikrauti. Nesu poetas ar literatas,todėl labai į nuoseklumą ir minčių aiškumą nesigilinsiu. Nežinau ar čia ruduo,ar čia su manim kažkas negerai,nes kuo toliau,tuo labiau suprantu,kad esu vienas (neskaitant šeimos,giminių. ), ir kuo toliau,tuo man blogiau… Toks jausmas,kad aš esu lyg koks daiktas,kuris reikalingas tik kai jo prireikia,o iki tol jis guli savo vietoje ir laukia,laukia,laukia… Aš irgi laukiu… Ir tas laukimas tęsiasi ilgą laiką… Per mano „ilgą“ gyvenimą trubūt tebuvo vienas žmogutis,kuris man kėlė neapsakomai malonius jausmus ir išgyvenimus… Vien bendraujant su juo,tiksliau ja,mane pildavo šaltas prakaitas,širdies plakimas pagreitėdavo,ir atrodė lyg esu sapne,iš kurio nenoriu pabust… Bet kaip taisyklė,geri dalykai greitai baigiasi,o su šita pabaiga dingo ir mano noras,ieškot kažko kito,nes žinau,kad geriau negu buvo,vargu ar bebus…  Žinau,kad turiu judėt pirmyn,mažiau dejuot,bet turbūt esu per silpnas… Per silpnas emociškai… Kai tik bandau ko nors ieškot,suradęs neriu į krūmus,kad nepasikartotų tai,kas buvo praeityje… Bijau,vėl išgyvent netektį,kuri išrauna gerą gabalą manęs… Nes žinau,kad po antrojo išrovimo,aš jau niekada nebebūsiu aš. Todėl bijau rizikuot,bijau prisirišt prie žmogaus. Taip pat negaliu būt savimi,nes man paranoja,kad vėl būsiu apgautas,pamestas ir iškeistas į ką nors geresnio. Buvo ne kartą taip,todėl kuo toliau,tuo labiau nebetikiu niekuo,kas apibrėžiama jausmais. Darausi šaltas,bandau save apgaut,jog man kitas žmogus patinka,nors iš tikro taip nėra… Galvoju,jog gal kada susiprotėsiu ir iš tikro pradės patikt…Nors ir labai noriu,bet niekaip neišeina jam rasti vietos mano pusiau suakmenėjusioje ir sužeistoje širdyje… Bleeet…. Koks aš vienas,kad turiu rašyt viską į baltą lapą,negaliu niekam pasipasakot… Nenoriu šitaip nubaigt gyvenimo. Atrodo supa mane žmonės,bendrauju,bet plačiau atsimerkęs matau,kad jie šalia manęs ilgai nebus,nes arba aš juos atstumsiu arba jie mane… Per tą sąmyšį galvoje,aš nebeesu aš… Todėl turiu dėtis kaukę,su kuria atrodo,jog man viskas gerai,džiaugiuos gyvenimu,turiu daug pažinčių,esu laimingas… O tai grynų gryniausias melas… Nėra nieko panašaus… Kaip tik,jaučiu jog degraduoju,ir jei greitu laiku manęs niekas neišgelbės… Na tada ir pamatysiu,bet jaučiu,jog tai bus naujos,bjaurios asmenybės gimimas… Peace!